Metelių regioninis parkas

Dusia, Metelys, Obelija - nuostabūs ežerai, įdubę Sūduvos aukštumoje. Ežerai - didžiausia Metelių regioninio parko vertybė juos supa plačios terasos, pirmykščio ežero atabradai, paežerių smėlingos kopos, į vakarus nusidriekę Teizų, Verstaminų kalvagūbriai, rytuose – Žagarių plokščiakalvės. Metelių regioninis parkas įkurtas 1992 rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko direkcija įkurta 1997 m.


Informacija

Parko plotas - 17 729 ha (Alytaus rajone - 1 589 ha, Lazdijų rajone - 1 6140 ha).

Iš šiaurės į pietus parkas tęsiasi - 14,6 km, iš rytų į vakarus - 21 km.

Aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi Jonkiškės kalva - 191,1 m (šalia Trako miško).

Žemiausia parko vieta ties Kumečių tvenkiniu - 105 m.

Artimiausios kompleksinės Saugomos teritorijos:

  • Šiaurės vakaruose - Žuvinto biosferos rezervatas,
  • Šiaurės rytuose - Nemuno kilpų regioninis parkas,
  • Pietvakariuose - Veisiejų regioninis parkas,
  • Pietryčiuose - Dzūkijos nacionalinis parkas.

Parko gamta

Metelių regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumus nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir unikalus moreninės Sūduvos aukštumos reljefas. Natūraliausios sausumos augalų bendrijos susitelkusios keliuose miškų masyvuose bei ežerų ir stambesnių kalvų šlaituose. Parke iki šiol užregistruota 1676 augalų ir gyvūnų rūšys. Čia prieglobstį randa 108 Lietuvos Raudonosios Knygos augalų ir gyvūnų rūšys. Parko teritorija įtraukta į Tarptautiškai svarbių paukščiams teritorijų sąrašą ir atitinka CORINE ir Ramsar kriterijus. Geomorfologiniu požiūriu nepakartojama didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubuma - suformuota milžiniško ledyno liežuvio. Įspūdigos kalvų grandinių virtinės su raguvomis, kurios tęsiasi Dusios ežero vakarinemis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Augmenija

Parko teritorijoje sutinkama apie 790 aukštesniųjų augalų rūšių, 52 rūšys įtrauktos į Lietuvos Raudonąją Knygą (RK), 3 iš jų saugomos Europos Sąjungoje: pilkažiedis linalapis, plačialapė klumpaitė, smiltyninis gvazdikas. Čia veši 4 saugomos Lietuvoje augalų bendrijos, yra išskirta 11 NATURA 2000 buveinių. Obelytės gamtiniame rezervate klesti liepiniai skroblynai, juose sutinkami RK augalai: geltonžiedžiai pelėžirniai, tuščiaviduriai rūteniai., miškinės dirsuolės ir kt.. Trako gamtiniame rezervate saugomos labai retos Lietuvoje - lendrūninio ąžuolyno bendrijos, kuriose auga bekotis ąžuolas - vienintelis medis įtrauktas į Lietuvos RK. Parko teritorijoje yra 2 medžiai paskelbti gamtos paminklais. Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai augantys šalia kelio Seirijai-Simnas, Širvinto miško ąžuolyne savo matmenimis - galingiausi Metelių regioniniame parke. Didžiojo ąžuolo aukštis -31 m, apimtis - 5 m. . Drevėtojo ąžuolo aukštis -29 m, apimtis - 4,4 m.

Gyvūnija

Parke atskiros sistematinės gyvūnų grupės pakankamai tyrinėtos, daugiausiai paukščiai. Teritorijoje užregistruota - 191 paukščių rūšis, iš jų 128 perinčios. Europoje saugomos 37 paukščių rūšys, 44 rūšys įtrauktos į Lietuvos Raudonąją Knygą. Obelijos ir Metelio ežeruose peri - globaliai nykstančios - antys rudės, Metelio ežero pašonėje – jūriniai ereliai. Obelijos, Metelio nendrynuose peri: pilkosios žąsys, didieji Baubliai, švygždos, plėvinės vištelės, ūsuotosios zylės. Didžiuosiuose parko miškų masyvuose peri juodieji gandrai, , vapsvaėdžiai, ereliai rėksniai, vištvanagiai. Šlapiose ir užmirkusiose – Dusios, Metelio, Obelijos paežerių pievose suka lizdus paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai, griežlės, balinės pelėdos. Surinkta tyrimų medžiaga apie makrodrugius. Parke užregistruotos 603 rūšys, 3 iš jų naujos Lietuvos faunai drugių rūšys. 2 rūšys: akiuotasis satyras ir didysis auksinukas saugomos Europos Sąjungoje. 5 rūšys įtrauktos į Lietuvos RK.

Parko vandenyse gyvena 29 kaulinių žuvų rūšys. 1 iš jų -vijūnas - saugoma Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Varliagyvių ir roplių gyvena 16 rūšių. 2 varliagyvių rūšys - saugomos Europoje ir Lietuvoje. Parke gyvena ypač saugomas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje roplys - balinis vėžlys. Parke ištyrinėti žinduoliai. Jų užregistruota 47 rūšys, 3 išjų saugomos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Kiek dažmau parko upeliuose ir paežerėse sutinkamos ūdros.

Gelažinės dzukų varlės

Netolimoje praeityje baliniai vėžliai, kuriuos vietiniai dzūkai apie Seirijus, Veisiejus, Merkinę vadina “gelažinėmis varlėmis” buvo nereti gyvūnai. Manoma, kad Lietuvoje gyvena ne daugiau kaip 300 vėžlių, kurie dabar ypač saugomi Lietuvoje ir Europoje. Balinių vėžlių aptikta ne tik Dzūkijoje, tačiau čia išlikusios gyvybingos jų populiacijos, kiaušinių dėjimo vietos, žiemovietės. Metelių RP yra juodabalės herpetologinis draustinis - vienas iš trijų Lietuvoje vėžliams įkurtų herpetologinių draustinių.Draustinio teritorijoje iki šiol užregistruoti 36 baliniai vėžliai. Išsaugoti šiems vėžliams vykdomi projektai specialiai vėžliams kasamos kūdros, kertami krūmai kalvų šlaituose, kur jie deda kiaušinius.

Kultūros paveldo objektai

Metelių Regioninio Parko kraštovaizdžio vaizdingumą daugiau lemia gamtinės, negu kultūrinės vertybės. Keliose senųjų kaimų gyvenvietėse: Obelinkuose,Žagariuose, Nakrūniškėje, Papėčiuose ir Metelių bažnytkaimyje dar pastebimos Valakinių kaimų ir išretintų vienkiemių gyvenviečių apstatymo tradicijos. Kultūriniu požiūriu vertingiausias sakralinis ansamblis parko teritorijoje - Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia su 2 varpinėmis, tvora ir vartais. Parke yra keletas memorialinių vietovių, turinčių kultūrinę vertę: Teizų ir Barčių senkapiai; 8 neveikiančios kaimų ar istorinių įvykių dalyvių kapinės; 2 mūšių vietos; 1 šventvietė; 1 mitologinis objektas. Parke yra 7 piliakalniai; 10 akmens amžiaus gyvenviečių, žymiausia jų – Zebrėnų akmens ir geležies amžių neįtvirtinta gyvenvietė.

Statiškės 1863 06 29 mūšio vieta

Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys vadovaujamas pulkininko P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys vadovaujamas pulkininko Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. P. Suzinas žuvo mūšyje. Vadovavimą perėmęs T. Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje be cado P. Suzino, žuvo 32 sukilėliai jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.